Tik gana neseniai pavyko sau įsivardyti, kad maistas man ilgą vaikystės tarpsnį buvo būdas suvalgyti sunkias emocijas, būdas su jomis tvarkytis.
Dėl to mityboje buvo daug nepalankaus maisto – riebaus, kaloringo, perdirbto, nemaistingo. Lydėjo dažni persivalgymai, savęs graužimas dėl jų ir dėl to valgymas dar didesniais kiekiais. Tai įvairiomis formomis tęsėsi daug metų – iki kol sulaukiau kokių dvidešimt septynerių, kai dėl itin aukšto kraujospūdžio (tuo metu jau turėjau labai didelį viršsvorį) teko kviestis greitąją.
Esminiai mitybos pokyčiai, kurie nėra dieta, o požiūrio keitimas iš esmės, prasidėjo nuo tokios gana keistos istorijos. Daug metų buvau nusistatęs savo mirties datą – penkiasdešimt aštuoneri (neklauskite kodėl, pats nežinau) ir tuo vadovaudamasis gyvenau – valgiau bet ką ir bet kiek, negalvodamas apie rytojų, nes vis tiek ilgai negyvensiu, tai koks skirtumas?
Buvau vienas tų, kuris sakydavo, kad reikia mėgautis šia diena ir viskas. Tačiau mano gyvenime atsirado bėgimas kaip būdas praleisti daugiau laiko su savimi ir savo mintimis, išbėgioti emocijas, o kai pradedi su savimi daugiau bendrauti, labai greitai pajauti, kur pats sau meluoji ir elgiesi ne taip, kaip iš tiesų norėtum.
Po kurio laiko supratau, kad aš tiesiog savęs nemyliu ir dėl to savęs nevertinu
Tai pasireiškė ne tik per nepalankų maistą, bet ir kitose srityse. Kuo daugiau apie tai galvojau, tuo labiau norėjosi susidraugauti su savimi ir tas ryšys mezgėsi, iki kol vieną dieną viskas persivertė – iš turėjimo nusistačius mirties datą iki noro gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą kuo ilgiau, nes pradėjau vertinti kiekvieną dieną Žemėje ir atsirado didelis noras gyventi. O kai to nori, kaip gali sau kenkti?
Dėl šio minties pokyčio ir atsirado aiškus noras rūpintis savimi – sportuoti, mesti rūkyti, atsisakyti alkoholio ir valgyti tik tai, kas vertinga, teikia naudą kūnui.
Taip po truputį atkeliavau iki subalansuotos augalinės mitybos
Pats turėjau nemažai įskiepytų klaidingų, stipriai su realybe prasilenkiančių, įsitikinimų, kad dėl augalinės išsivystys mažakraujystė, truks energijos, negausi reikiamo kiekio baltymų ir t.t.
Bet nutiko atvirkščiai – atsisakius tiek mėsos, tiek visų kitų gyvulinės kilmės produktų, susireguliavo svoris, dingo aukštas kraujospūdis, galvos skausmai, turiu daugiau energijos, susibalasavo virškinimas, kuris veikia kaip laikrodis, susitvarkė odos problemos. Žinoma, tai ne tik dėl to, kad atsisakiau šių produktų, bet ir dėl to, kad mityba iš esmės tapo sveika – didžiąją jos dalį sudaro natūralūs augaliniai produktai.
Šiuo metu gyvenu su jausmu, kad pagaliau esu savo vietoje, lyg taip būtų buvę visą gyvenimą. Todėl ir atsirado noras ta laime dalintis su visais. Kas žino, galbūt papildomų spalvų į savo gyvenimą įnešite ir jūs.
